Sveiki:)

Indija tikrai kontrastu salis, nuotaikos keiciasi nuolat…

Visi esam sukandzioti uodu-tarakonu-visukituindiskuvabalu, ypac vaikai ir as. O Sidas zinoma visur griuna, tai jis dar ir apsidauzes kaip obuoliukas:)

Pondicherry negavom jokios informacijos apie traukinius, tad nuvykome i kita miesta – Villuppuram, kur yra traukiniu stotis. Cia bilietus gavom tik i bendra vagona (na ten kur parduoda bilietu kiek nori), kuri prie traukinio primokejus galima pasikeisti. Taigi Villuprom traukiniu stoty praleidom vakara ir serem uodus iki 1 ar 2 nakties… Na, principas toks: sulauki traukinio, tada reikia begti paskui ji, ieskant miegamu vagonu ir kontrolieriu, nes traukinys stovi labai trumpai. Pirmas bega Justas su savo ir vaiku kuprinem, taip pat su bilietais ir klausineja prie vagonu ar yra laisvu vietu. Paskui begam mes su Vilium, Vilius su mano ir savo kuprinem ir Nojum uz rankytes, o as su mieganciu Siduku ant ranku. Vietu niekur taip ir nebuvo, o tie vagonai, i kuriuos turejom bilietus, atrode tikrai nerealiai – zmones IS TIKRUJU lipa i jau nuvaziuojancius traukinius ir ju yra tiek, kad durys neuzsidaro. Iveike tris tokius nesekmingus bandymus, nusprendem ieskotis viesbucio. Miestelis baisus. Namai kartoniniai, siuksles, smarve. Rikshos nesuprato zodzio “Hotel”, galiausiai zenklais isaiskine, kad norim miegoti, buvom suprasti!:) Na, cia kazkoks wedding season (vestuviu sezonas), tad visur sunku su viesbuciais… Bet ten baisus baisus baisus viesbuciai visi buvo uzimti, galiausiai gal 4 ryto gavom tokia “skyle”… Su tarakonais, labai labai parudavusia patalyne ir smarve, o Justo kambaryje dar greiciausiai buvo pasleptas ir lavonas, nes toooooks kvapas ir dar dvi zvakeles kamabry buvo. Na bent jau turejom kur miegoti, nes gatvej ne tik valkatos ir karves, bet ir kiaules bei asiliukai ganesi. Maisto zinoma ten net neieskojom (gerai, kad vaikams galejom isvirti lietuviskos kosytes) ir autobusu isvaziavom i Tiruchirappalli.

Viuesbuciai ir cia buvo pilni, vel vazinejimas rikshomis ir ieskojimas… Galiausiai apsigyvenom prabangiame, su baseinais ir spa centru viesbutyje:) Tad kita diena iki pietu maudemes baseinuose ir valgem:) Po pietu pasisamdem riksha ir apziurejom tris sventyklas, didziules, viena, didziausia, kaip miestas… Visur reikia eiti basom, nelabai malonu, nesvaru, siukslina. Bet labai grazu! Dvejose sventyklose mus visus palaimino drambliai, uzdedami straubli kiekvienam ant galvu.

Dabar mes taip pat graziame mieste Madurai, taip pat matem dideli sventyklu kompleksa, taip pat turgu, kur uzsisakem pas vietinius siuvejus naujus marskinius, nes jau labai murzini. Atvaziavom cia vakar paryciui, su vietiniu autobusu (nusipirkom 9 vietas ir vaziavom neapsesti vietiniu, vaikai sau miegojo:) ). Dabar sulauksim savo nauju drabuzeliu ir isvaziuosim i pati pieciausia Indijos taska, Indijos zemes pabaiga, Kannyakumari. Vaziuosim nedideliu autobusu su kondicionierium ir tik 4 ar 5 valandas! Ir netgi per agentura uzsisakem ten nebangu, bet grazu ir svaru viesbutuka su vaizdu i jura. I

Tai tiek nuotykiu si karta… Buciukai, begu atgal i viesbuti, nes dar reikia susikrauti daiktus. Iki!