Labukas visiems:)

Siandien po PAROS vaziavimo ivairiais vietiniais autobusais, atvykome i pietrytini, laukini Indijos papludimi ir anot Lonely Planet India knygos,
nuostabu miesta. Na miesta mes zadam apziureti rytoj, o siandien issinuomavom namelius prie juros, kuriuose pro lubas svieciasi dangus, dusas kazkur uz kampo o kavine patiekia prisvilusias krevetes. Ir zyzia uodai.  Jura cia kitokia, nei bet kur kitur - papludimys lyg ant kalniuko, o vanduo duobej, taip kad uztenka vos ibristi kad netrukus apverstu milziniska banga.
Baisu, garbes zodis. Siaip pajuris be galo grazus, bet labai apsnerkstas, taigi eilini karta tenka apgailestauti, kokie tie indai netvarkingi:(

Na, is keliavimo autobusais - ne toks cia jau didelis atstumas nuo Puttaparthi, bet 150 km teko vaziuoti 5-6 val, o 300 km visa nakti. Tie miegami autobusai visai patogus, su placiais gultais.
Dziaugiames, kad pasiemem savo spyneles, pravercia ir autobusuose ir viesbuciuose:)
Smagiausia, kaip tokias is tikruju varginancias keliones (daug zmoniu, karsta - salta, nepatogu, dulkes, smarve ir pan) pakelia vaikai - jiems nerealiai smagu.
Krykstauja arba miega, na kai kada zinoma ir zirzia, bet as pati kartais mielai pazirsciau su jais:)

Dabar su riksha atvaziavom i miesta (nuo papludimio apie 8 km) laaaaabai skaniai pavalgem, as aisku juros gerybes, vaikai makaronu-ruziu-blynu-sriubos-vietines duonos,  o Vilius su Justu MESOS :) Paskutiniai miestai buvo GRYNAI vegetariski, tai vyrukams mesos labai truko, ypac Justui:)

Hm ka cia dar parasius… Ai, va svarbi zinia mums patiems – jau adaptavomes, t.y. ta visa smarve aplink ne taip jau labai ir kraupina, nesvara kavinese, gyvenimo salygos vis paprasteja, va ir keliavimo budas tampa vis paprastesnis… O as nuo to svaigstu, nes kelione man tampa vis TIKRESNE:) Na nenoriu as tu taxi ir vietiniu skrydziu, ziuriu pro dulketa langa ir kaifuoju… Manau kad taip ir kitiems, nors… neklausiau:)

P.S. Sai Babos milteliu kazkiek nupirkom, ka gi, teks daryti aukciona kai grisim xi xi:)

Visiems seneliams - tikrai, “nesiparinkit”, vaikai viesbucius vadina ”namais”, taip kad nostalgija ju nekamuoja:)

Ramune, su cukrum tai cia kaip kur zinoma… Regionai be galo skiriasi vienas nuo kito, bet cia supratama, kai salis tokia didele:)

Labai aciu visiems uz palaikyma, ciao:)