Sveiki :)

Šiandien pradėjom masažo kursus – dabar savaitę pas mus į kiemą kas rytą atvažiuos tuk-tukas, kad nuvežtų į senamiestį, kur mokomės Šiaurės Tailando masažo paslapčių. Daug jogos – raumenų tempimo pratimų, taip pat akupunktūros. Kol mes antrame masažo mokyklos aukšte mokomės, vaikai pirmame žiūri filmukus, piešia ir žaidžia – Sidas užlipęs pas mus vienos masažo mokytojos išsiprašė masažiuko Taip sutapo, kad į baseiną negalim eiti – Sidas vakar besimaudydamas prasikirto smakrą (įdomiausia, kad atrodo lyg įpjauta, o jis nieko nepajuto, mes tik pamatėm varvantį kraują iš smakriuko), žaizda gili, tad vežėm į ligoninę – dabar negalima maudytis, išrašė  antibiotikus – jau pasimokėm Koh Phangan saloje, kad menkiausios žaizdos sunkiai gyja, todėl jis pats labai atsakingai geria vaistukus:)

Beje, be masažo pamokų aš turėjau dar vieną - dieną praleidau tailandietiško maisto gaminimo kursuose – išmokau pagaminti aštriąją Tom Yam sriubytę, patiekalus su kariu, spring rolls’us ir daug kitų skanumynų:) Maisto gaminimo kursuose tądien buvau vienintelė mokinė – visai netikėtai gavau privačią pamoką:) Pirmiausia nuvažiavom į turgų, pirkom prieskonius, daržoves, mėsą, grybus… O vėliau jau užsiėmėm gaminimu. Tiesa, buvau pirmoji lietuvaitė tuose kursuose:)

Chiang Mai mes ne tik baseine taškomės ir mokomės – prieš kelias dienas aplankėm vieną svarbiausių šventyklų Šiaurės Tailande – Wat Phrathat Doi Suthep – labai graži ir įspūdinga, aukštai ant kalno, nuo kurio matosi viso miesto panorama. Kaip tik tą dieną prasidėjo šventė – Doi Suthep Festival, žmonės pėsčiomis keliavo į šventyklą (15 km už miesto), pakelėj mums važiuojat įsikūrinėjo kioskai su maistu ir gėrimais – mus vežęs taksistas sakė, kad žmonės šventykloje praleis visą naktį, o ryte keliaus namo.

Po šventyklos važiavome į kelių genčių kaimus – tokia vietovė, kur įsikūrę penkios gentys, viena iš jų -atkeliavusi iš Birmos – ilgakaklių gentis. Įdomu ir smalsu buvo, ypač pažiūrėti, kaip atrodo moterys, kurioms nuo penkerių metukų vyniojami metaliniai žiedai ant kaklų (sakė, kasmet tuos žiedus pervynioja, vis ilgesnius, kol galiausiai ant kaklo moteriškės nešioja apie 5 kg svorį), jos ir prausiasi, ir miega su tais žiedais… Bet patys kaimai šiek tiek nuvylė, nes labai buvo panašu į kokias Rumšiškes, tik apgyvendintas. O prie įėjimo į teritoriją – pastatyta bilietų kasa ir įėjimas nepigus – 500 batų  (apie 40 lt) žmogui. Na, bent jau panašu, kad tie žmonės ten ir gyvena – bent jau ilgakaklės, kaip birmietės, niekur iš teritorijos išeiti negali.

Dienai baigiantis nuvažiavom į “Tiger kingdom” – Tigrų karalystę, kur vaikai galėjo pažaisti su jaunais (3 mėn) liūtukais, o mes su suaugusiais tigrais. Žodis “pažaisti” čia nelabai tinkamas, nes net instrukcijoje, kurią teko perskaityti prieš įeinant pas didžiąsias kates – parašyta, jog bet koks veiksmas, galintis sukelti tigriukams norą pažaisti, yra draudžiamas, be to, draudžiama būti tigrui arti galvos, apeiti tik iš nugaros ir pan. Ir vis tiek, kai iš narvo į aptvertą pievelę išleido tris didžiulius tigrus, jausmas buvo nenusakomas.

Tai tiek nuotykių šiam kartui, tiesa, dar vienas, paskutinis – vėl apie Sidą: prieš keletą dienų jis buvo užsirakinęs vienos kavinės tualete ir niekaip negalėjo atsirakinti… Sukilo visas personalas ant kojų, ardė dvigubas tualeto lubas, gręžė skylę, kišo pagalius ir plaktukus… Galiausiai išvadavo Įdomu, kad Sidas visai neišsigando – tik mėgavosi gausiu dėmesiu

Iki, matėm, jau Lietuvoje šyla, o mes laukiam lietaus sezono ir tikimės, kad tada bus šiek tiek vėsiau.