Namai namučiai…

Labas visiems jau iš namų – su kuo dar nespėjom pasimatyti:) Neslėpsiu, ilgiuosi tų šiltų mėnesių, praleistų ant motorolerio, kepinant saulei ar varvant lietaus lašams nuo šalmo ir nosies, gatvių, atgyjančių tik temstant – kai nuslūgsta karščiai, jūros, salų, šiltų ir besišypsančių žmonių, smėlio ir koralų nuolaužų, iš kurių su vaikais ant kranto dėliojom žmonių ir gyvūnų figūras… Ilgiuosi ir maisto, aštraus ir lengvo, vaisių, Singha alaus – sėdint terasoje ant žalios sofos Koh Phangan ar Koh Chang saloje (arba namie, Chiang Mai), taip pat mohito kokteiliukų (Edita ir Karoli – pakartosim?:) ) Tuščių paplūdimių, valčių, spalvotų žuvyčių, net milžiniškų Pulau Tioman gyventojų – varanų, taip pat plonų žalių gyvačių, besimalančių aplink namelio langus. Džiunglių, kalnų, moliuskų, kuriuos galima pačiai susirasti nuslūgusios jūros dugne. Beuodegių azijietiškų kačių ir galybės paskui sekiojančių šunų, oranžinių vienuolių, budų ir šventyklų. Ilgiuosi pasakyti “kapunka”, nusiauti batus prieš įeinant į vidų – beveik visur, kokoso pieno – tiesiai iš kokoso riešuto, net kaiminystėje gyvenusio ”lady-boy” ir apsaugininko, atnešdavusio užmirštus motorolerio raktelius… Ilgiuosi ežerų su galybe mažų pavėsinių – o ir palmių pavėsių, kratymosi autobusuose ir traukinio dundėjimo, taip pat ir ilgauodegių valčių, plukdžiusių mus į jūras (vis prisimenu kaip teko bristi toli į krantą pilant liūčiai, o mergaitės iš to kranto bėgo mūsų – svetimų ir nepažįstamų – pasitikt su skėčiais). Pasiilgau net bezdžionių, kurių ten nekenčiau – nes jos vagilės ir piktos. Ilgiuosi hipiško Pai miestelio, mūsų bičiulio taksisto Boon, visada viską žinančio – pavyzdžiui, kur išėjo vaistininkas ar kaip patogiausia prasitęsti vizas - prancūzo iš Koh Chang salos, kaimynų emigrantų – airių porelės, Mindaugo iš Bankoko ir Vaidės iš Chiang Mai. Ir turbūt labiausiai – jausmo, kad viskas – tik avantiūra, tik trumpam, to trapumo ir nuostabos, to lengvumo, kai neturi nei daiktų, nei namų. Na va, jau ir visa išpažintis išėjo:)

O ir namie nėra blogai:) Ypač laimingi grįžimu vaikai, Sidas vis dar stebisi ir baisiai džiaugiasi, kad žmonės čia kalba lietuviškai – dabar jam reikia pakalbinti ir pardavėjas, ir praeivius gatvėje. Nojus patenkintas, kad vėl gali žaisti su draugais. Pastebėjau, kad abu vaikai paaugo – drabužiai, likę namie jiems jau per maži. Namai nesugriuvo, o ir panašu, kad čia, Lietuvoje tepraėjo tik kelios dienos nuo mūsų išvykimo. Visada sakiau, kad kelionės prailgina gyvenimą – kelionėje dienos išsitempia ir tampa kelis kart ilgesnės (pabandykit – nemeluoju), tad mums keliaujant ir gyvenant svetur tie penki mėnesiai neatstoja tų penkių mėnesių, kurie prabėgo čia, Lietuvoje. Mūsiškiai buvo ilgesni:)

Netrumpa buvo ir kelionė namo. Kaip jau rašiau, iš Chiang Mai traukiniu per naktį nudardėjom iki Bankoko (kaip tik buvo tepraėjusios tik dvi dienos nuo traukinių streiko – kiek ankščiau gal būtume ir neišvažiavę:) ). Išvykimo dieną Chiang Mai susitikome su dar dviem lietuviais – Deividu ( http://tailandasekspromtu.blogspot.com/ ) ir Mindaugu (http://minde.wapct.lt/), kiek žinau, Deividas jau po kelionių grįžo namo, o Mindaugas liko studijuoti Kuala Lumpure (Malaizija).

Bankoke pagaliau apžiūrėjom Šiuolaikinio meno centrą  – milžinišką šešių aukštų menų talpyklą su eskalatoriais, dar kartą pasimatėm su lietuvaičiu Mindaugu, gyvenančiu Bankoke. Anksti ryte tyliai atsisveikinom su Tailandu, iš lėktuvo pamojavom Auksiniam Budai ir išskridom. Savaidika, Tailande, savaidika, Lietuva. Viso gero, Tailande, labas, Lietuva.

Ačiū, kad skaitėt, komentavot, keikėt ir palaikėt:) Iki, ankščiau ar vėliau ateis diena, kai vėl pakelsim sparnus ir tikiuosi, skaitysit mano blogą. Pasimatysim:)

Rūta

P.S. Kelionės nuotraukas galite pamatyti čia: http://picasaweb.google.lt/vilius.gvozdiovas/5TailandasAtrinktos?feat=email#

4 komentarai(-ų) temoje “Namai namučiai…”

  1. Deividas says:

    Laikas kelionėse (ypač Tailande) tikrai lėčiau eina… tikrai prailgėja gyvenimas :)

  2. Karolis says:

    Nors ir pažįstama mintis, bet gerai apibendrinta – “kelionės prailgina gyvenimą” :) Visad to norėjau, hehe :)

    O dėl mojito kokteilių – būtinai Lietuvoj darysim pakartojimą (-us)! :)

  3. Daivytė says:

    Skaičiau ir žavėjausi. Aprašymas pasakiškas,o dėl laiko kelionėse ir aš pritariu:)

  4. maple says:

    Sveiki sugrize i Tevu zeme!!!…Rasau “Tevu” su mintim, kad Jusu vaikai, tokie jauni pamate tieeek daug, taps kosmopolitais…o kur dar globalizacija ir t.t.
    Idomu kaip jauciates, Jus tevai, ir kaip vaikai???…Jau skaiciau straipsni, zinau, kad Jiems laaabai gera, bet neapleiski savo blogo, ir rasyk tolesnius ispudzius, isgyvenimus…
    Su pagarba Maple

Parašykite komentarą