Lietuviai Maljorkoje ir nuotykiai Brėmene

Jau namie, gripo paguldyta į lovą, su laptopu ant kelių… Už lango lietus ir taip norisi atgal i saulėtą šiltą ir jokiomis ligomis nekvepiančią Maljorką… Taigi, dalinuosi prisiminimais, nors taip gal taps kiek šilčiau.

Maljorkoje, kaip ir tikėjomės, sutikome daugybę lietuvių. Turbūt pusė lėktuvo buvo lietuvaičiai, sutikome paskui juos tai šen, tai ten. Vieną naktį viename Maljorkos miestelyje išlindau į balkoną ir sušukau: “Lietuviaaaaai!” – ir man iškart atsiliepė iš tiesiai virš mūsų esančio balkono – lietuviškai:)

Brėmene gatvėje taip pat vis girdėjome savo gimtąją kalbą. Logiška, juk ne vieni mes pasinaudojome pigiais bilietais:) Beje, vienoje parduotuvėlėje miesto centre matėme lietuvio dailininko Kęstučio Kasparavičiaus iliustruotą knygą vokiškai “Brėmeno muzikantai”.

Pėteris, jau visai naktį mus grįžusius iš Maljorkos pasitiko šilta šypsena ir šaltu butu. Jis savo namie vis dar nesišildo, o jo virtuvėje esančio termometro stulpelis tesiekia 16 laipsnių. Penktus metus Brėmene gyvenantis Pėteris sako, kad jam nešalta, o šildytis – brangu. Kas jam – kaip pats pasakojo, savo pirmą pusmetį Vokietijoje jis gyveno šalia Brėmeno esančiame kempinge, palapinėje!

Kitą visą dieną vaikščiojom po Brėmeną. Katedra, Rotušės aikštė, krantinė, seniausias Shnoor kvartalas su susiraičiusiomis siauromis spalvotomis gatvytėmis. Daugybė Brėmeno muzikantų skulptūrėlių. Stebėjom, kaip miestas puošiasi Kalėdoms, kaip statomi saldumynų kioskai, ant stogų tupdomi Kalėdų Seniai. Vakarop ėjome link Pėterio namų, nusipirkę spagečių, Kalėdinio vyno šildymui ir alaus. Štai jau lipam tamsiais laipteliais aukštai iki pat Pėterio buto, matau šviesos ruoželį iš pravirų dyrų, patraukiu už rankenos ir… tas duris užtrenkiu. Pėteris kažkur išėjo ir paliko mums atrakintas (dabar jau užtrenktas) duris. Kada grįš – neaišku. Pradedam fantazuoti, kad paliko raštelį, jog turėjo skubiai išvykti į Kanadą, arba nakvos pas draugus… Rytoj – lėktuvas namo, o pasai, bilietai likę Pėterio bute. Kurį laiką trepsim gatvėje, nes viduje, siauroje laiptinėje – tamsu, elektros mygtukas paspaustas kas keliolika sekundžių išsijungia ir kažkam tektų vis leistis tamsoje žemyn tam, kad jį įjungti. Bet šaltis irdrėgmė lauke pagimdo išganingų minčių – užklijuojam mygtuką pleistriuku ir jau gana šiltai sėdim ant laiptų ir laukiam Pėterio (kuris neatsiliepia į telefono skambučius, į žinutes neatsako). Išaiškėja, kad Kalėdinis vynas šildymui visai (netgi labai) skanus ir šaltas, iš butelio. Po poros valandų sulaukiam Pėterio skambučio ir jau netrukus esam jo bute – “šaldytuve”, baisiai laimingi verdam makaronus, tokiu būdu virtuvės termometrą pakeldami visu laipsniu! O Pėteris savo ruožtu džiaugiasi, kad kaimynai neiškvietė policijos. Visi laimingi.

Tiek tų nuotykių. Pirmadienį išskridom namo. Lietuvoje per savaitę kilo kiaulių gripo epidemija, Sidas visą laiką prasirgo, o Nojaus mokyklą laikinai uždarė. Sveiki sugrįžę namo:)

Parašykite komentarą