Sveiki:)

Indija tikrai kontrastu salis, nuotaikos keiciasi nuolat…

Visi esam sukandzioti uodu-tarakonu-visukituindiskuvabalu, ypac vaikai ir as. O Sidas zinoma visur griuna, tai jis dar ir apsidauzes kaip obuoliukas:)

Pondicherry negavom jokios informacijos apie traukinius, tad nuvykome i kita miesta – Villuppuram, kur yra traukiniu stotis. Cia bilietus gavom tik i bendra vagona (na ten kur parduoda bilietu kiek nori), kuri prie traukinio primokejus galima pasikeisti. Taigi Villuprom traukiniu stoty praleidom vakara ir serem uodus iki 1 ar 2 nakties… Na, principas toks: sulauki traukinio, tada reikia begti paskui ji, ieskant miegamu vagonu ir kontrolieriu, nes traukinys stovi labai trumpai. Pirmas bega Justas su savo ir vaiku kuprinem, taip pat su bilietais ir klausineja prie vagonu ar yra laisvu vietu. Paskui begam mes su Vilium, Vilius su mano ir savo kuprinem ir Nojum uz rankytes, o as su mieganciu Siduku ant ranku. Vietu niekur taip ir nebuvo, o tie vagonai, i kuriuos turejom bilietus, atrode tikrai nerealiai – zmones IS TIKRUJU lipa i jau nuvaziuojancius traukinius ir ju yra tiek, kad durys neuzsidaro. Iveike tris tokius nesekmingus bandymus, nusprendem ieskotis viesbucio. Miestelis baisus. Namai kartoniniai, siuksles, smarve. Rikshos nesuprato zodzio “Hotel”, galiausiai zenklais isaiskine, kad norim miegoti, buvom suprasti!:) Na, cia kazkoks wedding season (vestuviu sezonas), tad visur sunku su viesbuciais… Bet ten baisus baisus baisus viesbuciai visi buvo uzimti, galiausiai gal 4 ryto gavom tokia “skyle”… Su tarakonais, labai labai parudavusia patalyne ir smarve, o Justo kambaryje dar greiciausiai buvo pasleptas ir lavonas, nes toooooks kvapas ir dar dvi zvakeles kamabry buvo. Na bent jau turejom kur miegoti, nes gatvej ne tik valkatos ir karves, bet ir kiaules bei asiliukai ganesi. Maisto zinoma ten net neieskojom (gerai, kad vaikams galejom isvirti lietuviskos kosytes) ir autobusu isvaziavom i Tiruchirappalli.

Viuesbuciai ir cia buvo pilni, vel vazinejimas rikshomis ir ieskojimas… Galiausiai apsigyvenom prabangiame, su baseinais ir spa centru viesbutyje:) Tad kita diena iki pietu maudemes baseinuose ir valgem:) Po pietu pasisamdem riksha ir apziurejom tris sventyklas, didziules, viena, didziausia, kaip miestas… Visur reikia eiti basom, nelabai malonu, nesvaru, siukslina. Bet labai grazu! Dvejose sventyklose mus visus palaimino drambliai, uzdedami straubli kiekvienam ant galvu.

Dabar mes taip pat graziame mieste Madurai, taip pat matem dideli sventyklu kompleksa, taip pat turgu, kur uzsisakem pas vietinius siuvejus naujus marskinius, nes jau labai murzini. Atvaziavom cia vakar paryciui, su vietiniu autobusu (nusipirkom 9 vietas ir vaziavom neapsesti vietiniu, vaikai sau miegojo:) ). Dabar sulauksim savo nauju drabuzeliu ir isvaziuosim i pati pieciausia Indijos taska, Indijos zemes pabaiga, Kannyakumari. Vaziuosim nedideliu autobusu su kondicionierium ir tik 4 ar 5 valandas! Ir netgi per agentura uzsisakem ten nebangu, bet grazu ir svaru viesbutuka su vaizdu i jura. I

Tai tiek nuotykiu si karta… Buciukai, begu atgal i viesbuti, nes dar reikia susikrauti daiktus. Iki!

Labukas visiems:)

Siandien po PAROS vaziavimo ivairiais vietiniais autobusais, atvykome i pietrytini, laukini Indijos papludimi ir anot Lonely Planet India knygos,
nuostabu miesta. Na miesta mes zadam apziureti rytoj, o siandien issinuomavom namelius prie juros, kuriuose pro lubas svieciasi dangus, dusas kazkur uz kampo o kavine patiekia prisvilusias krevetes. Ir zyzia uodai.  Jura cia kitokia, nei bet kur kitur - papludimys lyg ant kalniuko, o vanduo duobej, taip kad uztenka vos ibristi kad netrukus apverstu milziniska banga.
Baisu, garbes zodis. Siaip pajuris be galo grazus, bet labai apsnerkstas, taigi eilini karta tenka apgailestauti, kokie tie indai netvarkingi:(

Na, is keliavimo autobusais - ne toks cia jau didelis atstumas nuo Puttaparthi, bet 150 km teko vaziuoti 5-6 val, o 300 km visa nakti. Tie miegami autobusai visai patogus, su placiais gultais.
Dziaugiames, kad pasiemem savo spyneles, pravercia ir autobusuose ir viesbuciuose:)
Smagiausia, kaip tokias is tikruju varginancias keliones (daug zmoniu, karsta - salta, nepatogu, dulkes, smarve ir pan) pakelia vaikai - jiems nerealiai smagu.
Krykstauja arba miega, na kai kada zinoma ir zirzia, bet as pati kartais mielai pazirsciau su jais:)

Dabar su riksha atvaziavom i miesta (nuo papludimio apie 8 km) laaaaabai skaniai pavalgem, as aisku juros gerybes, vaikai makaronu-ruziu-blynu-sriubos-vietines duonos,  o Vilius su Justu MESOS :) Paskutiniai miestai buvo GRYNAI vegetariski, tai vyrukams mesos labai truko, ypac Justui:)

Hm ka cia dar parasius… Ai, va svarbi zinia mums patiems – jau adaptavomes, t.y. ta visa smarve aplink ne taip jau labai ir kraupina, nesvara kavinese, gyvenimo salygos vis paprasteja, va ir keliavimo budas tampa vis paprastesnis… O as nuo to svaigstu, nes kelione man tampa vis TIKRESNE:) Na nenoriu as tu taxi ir vietiniu skrydziu, ziuriu pro dulketa langa ir kaifuoju… Manau kad taip ir kitiems, nors… neklausiau:)

P.S. Sai Babos milteliu kazkiek nupirkom, ka gi, teks daryti aukciona kai grisim xi xi:)

Visiems seneliams - tikrai, “nesiparinkit”, vaikai viesbucius vadina ”namais”, taip kad nostalgija ju nekamuoja:)

Ramune, su cukrum tai cia kaip kur zinoma… Regionai be galo skiriasi vienas nuo kito, bet cia supratama, kai salis tokia didele:)

Labai aciu visiems uz palaikyma, ciao:)

Esam pas Sai Baba ir netgi ji matem:) Du kartus pro sali pravaziavo savo masiniuke. Sidas kazkodel

svaigsta nuo Sai Babos, cia net turgelyje per tv ji istisai rodo, Sido neimanoma atitraukti – atsinesa kede kur nuciupes ir ziuri:) Sai Babos stebuklingu milteliu dar nevalgem, bet cia yra visur ju pirkti, gal norit kad parveztume – rasykit i komentarus, nupirksim, nes kainuoja 6 centus:)

Siandien jau is cia isvaziuosim. Labai sunki naktis cia Sai Babos ashrame buvo – ventiliatorius pagedes,

daug uodu, o ant ciuziniu  daug kazkokiu vabaliuku, kurie visa nakti kandziojosi.

O dabar is pradziu: Goa su Justu trumpam buvom atsiskyre, nes jis labai norejo dar viena labiau hipiska papludimi apziureti (as irgi norejau, bet su vaikais nerizikavom, ten sunku privaziuoti, be to nera elementariausiu gyvenimo salygu, visi miega lauke ant ciuziniu, nera duso ir pan.) Na o mes keturiese

is Goa vaziavom traukiniu gal 14-15 valandu i Bangalore. Tie “prabangieji”

keturvieciai kupe tai atsiskiria tik uzuolaidelem nuo kitu, bet buvo visai jauku ir gerai issimiegojom. Tiesa Sidas ryte kokia 7 pazadino visa vagona, rekdamas:

“Jau sviesu, jau rytas, kelkites visi”

Bangalore visai nepatiko, labai nesvarus miestas, ismaldos praso net is vaiku, saligatviais reikia bristi per kanalizacija…

Maistas neskanus ir nesvarus, po vakarienes viesbutyje

teko brendzio ieskoti, o del vaiku tik dziaugemes, kad astriai pagamino, vis siokia tokia dezinfekcija:)

Bengalore dar buvom

Karaliu rumuose, tokie apsiure gerokai, baldai suluze, sienos apipaisytos. Ten ir dabar gyvena Karalius su Karaliene, tik iejimas i ju apartamentus zinoma uzdarytas.

Labai norejau i Siuolaikinio meno muzieju, bet deja sekmadieni nedirbo.

Mieste nuostabus tik parkas, didziulis,  mes viso net neapejom, pilnas indu, musu vaikai ant pievos zaide su indu vaikais, mete su jais kamuolius, balionus, sedejo medziuose…

Kaip zinia jiems kalbos barjero nera:)

Cia Puttapartyje, vel susitikom su Justu, dabar jau keliausim kartu apie savaite, kol jau jam reikes skristi namo. Nutarem,

kad i siaure neskrisim. Gaila laiko, kuri praleistume daugiause lektuvuose, oro uostuose, traukiniu stotyse ir pan. Siandien bandysim vaziuoti traukiniu i Indijos pietrycius, netoli Sri Lankos, nors dar nematem traukiniu tvarkarasciu, todel ir patiems nieks neaisku. Paciam pieciausiam Indijos taske zadam atsisveikinti su Justu, o tada jau keturiese pajuriu keliausim i Kerala.

Paspaudę ant nuotraukų, jas matysite didesnes:

1. Bangalore miesto parke

2. Goa prieš plaukiant į delfinų “medžioklę” (paloleme)

3. Goa karvė eina į restoraną (paloleme)

4. laukiam Bangalore autobuso

Va ka tik nupirkau traukinio bilietus i Bengalore, kelione uztruks apie 15 valandu, gerai, kad traukinys naktinis:) Labai norim jau is cia vaziuoti, pavargom norisi nauju ispudziu, o cia juk beveik Palanga:)

Matem siandien delfinus:) plaukem su tokia senovine valtim Indijos vandenynu, aplink sokinejo grazuoliai delfinai:) romantika – o dar nuplukde i papludimi, kuris vadinasi Butterfly beach (Drugeliu papludimys), o mes ji praminem krabu pakrante, nes ten daugybe mazu krabuku (ir du dideli) lakste po smeli.

Jau atsibodo saule ir jura, nors dar nespejom paragauti ryklienos, bet rytoj jau trauksim toliau. I regiona, kuris vadinasi Karnataka – artimiausias tikslas – Nacionalinis parkas, na zinoma sventyklos ir muziejai.
Visiems aciu uz grazius zodzius, iki:)