Siandien vakare mikroautobusiuku atvaziavom i Kachetijos sostine – Telavi. Lauke salta, lyja, bet mes jaukiai isikure vietiniu gruzinu namuose – zinoma, persivalgem, gurksnojam vyna, vaikai vel turi drauga gruzina, duodasi dabar salia:) O mes jau turim geriausia drauga Timura:)

Siandien belaukdami, kol nustos lyti, dar Tbilisyje apsilankem Murtazo ir jo tevo kurybinese dirbtuvese. O paskui Murtazas mus nuveze i stoti, ir jau ten buvo sutarta, kad Telavyje autobuso vairuotojas mums suras taksista, kuris uz 2 larius nuves mus iki dabartiniu musu namu:) Zodziu, ne veltui gruzinai garseja svetingumu.

Ryt vazinesimes po Kachetija. Nakvosim cia bent dvi naktis, iki:)

Vakar nakti nusileidom Tbilisio oro uoste, kur supainiojes laika ir per anksti atvykes jau ilgokai trepsejo biciulis. Namuose lauke jo zmona ir zinoma vynas bei vaises:) Degustavom vyna ir gruziniskus surius, plepejom ir net nepastebejom, kaip atejo rytas. Rezultate: musu draugu vaikai neiskeliavo nei i mokykla, nei i darzeli, o duko kieme su musiskiais:) Sidas visaip stengesi gruzinukus ismokinti kalbeti lietuviskai, kas jam niekaip nepavyko.

Veliau vaziavom i Dailes Instituta, nes musu biciuliui reikejo nuvezti paveiksla i paroda (atrodem baisiai linksmai – ant automobilio stogo uzkrautas milziniskas paveikslas, kurio krastus, priristus virvutemis is vienos puses per pravira langa prilaike Vilius, is kitos – vairuojantis autorius:) ).

Diena pasivaiksciojom po senamiesti, paragavom gruzinisku patiekalu, o vakare sudalyvavom parodos atidaryme ir grizom namo. Vaikai vel duodasi lauke, murzini ir patenkinti, o mes planuosimes rytdienos kelione. Galvojam rytoj traukti link Kachetijos.

Ir beje, cia visur zalia, viskas zydi, sviecia saule. Iki:)

Pigių bilietų išpardavimai vėl susuko galvas. Nebuvo planuota šiemet daugiau kelionių, bent iki rudens… Bet kas atsilaikytų prieš tokias kainas?.. Taigi, rezultatas: rytoj jau keliam sparnus dviem savaitėm į Gruziją. Jei nepūsit labai stipriai islandiškų pelenų mums reikalinga kryptim, panašu, kad rytoj vakare iš Rygos pakils lėktuvas į Tbilisį. Vaikai jau “susidėjo” kuprines, patenkinti, kad pagaliau gavo “tikras”, dideles Na, manau dar teks man rytoj ryte perkraustyti jų daiktus – bet matau, kad jie jau paaugę ir kiek savarankiški – neėmė plastikinių šautuvų (indai prieš porą metų juos pamokė, kur keliauja vaikiški ginklai po bagažo patikrinimo), o įsidėjo šampūno, dantų pastos, drabužių, knygų ir  žaislų.

Rytoj dar laukia kelionė iki Rygos, iš kur skrisime. Dar laukia nežinia kokių daiktų pakavimas (orų prognozė, kuri tikiuosi, kaip ir dažniausiai, meluoja – prognozuoja lietų ir šaltą orą Gruzijoje),  namų reikalai (pavyzdžiui, ką daryti su gėlėm, kurių niekad neauginau??? Turbūt po kelionės sužinosiu, ar jos išgyvena nelaistomos dvi savaites ).  Na, o svarbiausia – kad mintimis aš jau kitur. Ate Lietuva. Gamardzioba Gruzija:):) Iki!

Praėjo jau kiek laiko po kelionės ir pagaliau prisėdau sukelti nuotraukų. Ir trumpai reziumuosiu: Barselona kol kas taip ir liko man pačiu gražiausiu Europos miestu. Genijaus Gaudžio architektūra ir detalės, kiti genijai – Pikasas, Miro, Tapiesas… La Rambla pėsčiųjų gatvė (vakare, pasirodo, ten visai nesaugu – kelis mūsų viešbutuko gyventojus ten apiplėšė), keistai miesto apstatyta jūra, malonūs ispanai, mus kažkodėl dažnai kalbinę prancūziškai… O dar pilnos gatvės mėlynų plunksnų (nors mėlynų paukščių niekur nebuvo matyti), kurių aš prisikišau į kišenes ir… visas pamečiau.
Taigi, Barseloną rekomenduoju:) Visiems. Su Ryanair kompanija iš Kauno bilietas kainavo apie 250 lt (į abi puses), nakvynė hostelyje (pačiame Barselonos centre, ieškokit internete Central Garden Hostel One – būtina užsisakyti iš anksto, nes kambarių nedaug) žmogui dviviečiame kambaryje – 18 eurų už naktį. Beje, šį hostelį drąsiai galiu siūlyti visiems – vieta puiki, kaina nedidelė, švaru, jauku kaip namie, yra virtuvytė, šaldytuvas, lauko terasa ir malonūs šeimininkai – ko daugiau reikia? Kelionė į Figueres pas dar vieną genijų – Dali – traukiniu į abi puses – 23 eurai, į Monserrat vienuolyną (traukinys į abi puses plius keltuvas į kalnus) – 16 eurų. Muziejai – 15-20 eurų. O ispaniškas vynas nuo pusės euro:) Geros kelionės, kas susiruoš, o čia – pabaigai –nuotraukos.

[Show as slideshow]

[View with PicLens]

Labas vis dar iš Barselonos – jau paskutinė diena čia, jau kuprinės paremtos į sieną, jau į mūsų kambarį kraustosi dvi brazilės.
Užvakar, kaip ir planavom, traukiniu nuvažiavom i Montserrat vienuolyną, pakilom aukštai į kalnus, kur nuo aukščio užgulė ausis o kvapą gniaužė baimė – net man drąsuolei buvo baisu kilti virš tarpeklių ir bedugnių, su kinkas drebinančia Aiste ir užsimerkusiom is siaubo bobutėm:) O viršuje – bazilika, koplyčios, vienuolynas, viešbučiai ir suvenyrų parduotuvės – ir žinoma daugybė turistų. Su sergančiais vaikučiais ar tėvais, su stebuklo viltimi, bet visi su šypsena. Bazilikoje – ilgiausia eilė prie stebuklingos statulėlės, o aš, tokiais atvejais didžiausia skeptikė, irgi ten stovėjau, skulpturėlę liečiau ir, manau, pasidariau kiek geresnė:)
Grįzę iš kalnų dar nubėgom į Nacionalinį muziejų, bet jis jau buvo uždarytas.  Tačiau kartu su didžiule žmonių minia pažiūrėjom nuostabiai saldaus grožio fontanų šokį, su muzika ir šviesomis. Taigi, visa diena buvo be galo romantiška.

Na, o vakar – atidavėm duoklę Miro ir Pikasui. Miro muziejus – fontanuotame ir dailiai varvančiame parke, kuriame gražūs ispanai vedžioja perlų karoliais apkarstytus šuniukus. Ilgiausia eilė prie bilietų kasų, kur laukdamos stebėjome paauglių dramas ir graužėm obuolius. Prie Pikaso muziejaus – eilė dar ilgesnė, bet jau ne parke, o nuvingiavusi per siaurutes skalbiniais apdžiaustytas senamiesčio gatveles. Kol suvaikščiojom iš vieno miesto galo i kitą, apžiūrėjom paveikslus ir skulptūras, pralėkė diena, o vakare dar pasiganėm po garsiąją pėsčiųjų gatvę – La Rambla -  ir atsisveikinom su Barselona. Ciao, Ispanija, manau, dar pasimatysim:)
O šiandien laukia naktis Briuselio oro uoste:) Bomžausim. Iki.