Paskutinė diena, Barselona

Labas vis dar iš Barselonos – jau paskutinė diena čia, jau kuprinės paremtos į sieną, jau į mūsų kambarį kraustosi dvi brazilės.
Užvakar, kaip ir planavom, traukiniu nuvažiavom i Montserrat vienuolyną, pakilom aukštai į kalnus, kur nuo aukščio užgulė ausis o kvapą gniaužė baimė – net man drąsuolei buvo baisu kilti virš tarpeklių ir bedugnių, su kinkas drebinančia Aiste ir užsimerkusiom is siaubo bobutėm:) O viršuje – bazilika, koplyčios, vienuolynas, viešbučiai ir suvenyrų parduotuvės – ir žinoma daugybė turistų. Su sergančiais vaikučiais ar tėvais, su stebuklo viltimi, bet visi su šypsena. Bazilikoje – ilgiausia eilė prie stebuklingos statulėlės, o aš, tokiais atvejais didžiausia skeptikė, irgi ten stovėjau, skulpturėlę liečiau ir, manau, pasidariau kiek geresnė:)
Grįzę iš kalnų dar nubėgom į Nacionalinį muziejų, bet jis jau buvo uždarytas.  Tačiau kartu su didžiule žmonių minia pažiūrėjom nuostabiai saldaus grožio fontanų šokį, su muzika ir šviesomis. Taigi, visa diena buvo be galo romantiška.

Na, o vakar – atidavėm duoklę Miro ir Pikasui. Miro muziejus – fontanuotame ir dailiai varvančiame parke, kuriame gražūs ispanai vedžioja perlų karoliais apkarstytus šuniukus. Ilgiausia eilė prie bilietų kasų, kur laukdamos stebėjome paauglių dramas ir graužėm obuolius. Prie Pikaso muziejaus – eilė dar ilgesnė, bet jau ne parke, o nuvingiavusi per siaurutes skalbiniais apdžiaustytas senamiesčio gatveles. Kol suvaikščiojom iš vieno miesto galo i kitą, apžiūrėjom paveikslus ir skulptūras, pralėkė diena, o vakare dar pasiganėm po garsiąją pėsčiųjų gatvę – La Rambla -  ir atsisveikinom su Barselona. Ciao, Ispanija, manau, dar pasimatysim:)
O šiandien laukia naktis Briuselio oro uoste:) Bomžausim. Iki.

Dar viena muziejų diena

Visiškai nuo kojų nusivariusios… Šiandien – Gaudžio Casa Batlo, Antonio Tapieso muziejus ir Šiuolaikinio Meno centras. Finale – dar ir La Rambla, su mimais, paukščiais, gėlėm ir be abejo pirkiniais:) Jau beveik kalbam ispaniskai, o namus randam be žemėlapio!!!!
Rytoj žadam traukiniu važiuoti į Montserrat vienuolyną. Dar hostelio šurmuliuke gal kaip nors pavyks pavakarieniauti, vynelio išgerti… O rytoj reikės anksti keltis. Anksti – gerai, tada visi miega, galima ramiai kavos pasidaryti. O paskui terasoje ją prieš saulutę išgerti.
Jeigu ką, siųskit sms su pageidavimais, rytoj perduosim stebuklingai Marijos statulėlei:) Ciao!

Diena Gaudžio garbei :)

Vakar visą dieną ėjom. Į Guell parką, Sagrada Familia, o vakare – į uostą.
Diena faktiskai buvo paskirta Gaudžiui, akims gražu, o parke ir džiazų pasiklausėm.
O jūra naktį buvo baisiai juoda, šalia pakrantėje kažkoks beprotis juodaodis statė smėlio pilį – didžiulę, su fontanais (iš kurių kažkokiu būdu liejosi vanduo) ir viduje tos pilies kureno ugnį tam, kad iš jos kaminų rūktų dūmai.
Jau reikia bėgti. Šiandien viešbutuke pakankamai ramu, nes vakar čia ūžė visi iki paryčių… O viešbučio administracija sako, kad čia gyvena dar viena lietuvių pora – penkiasdešimtmečiai, kurie kalba tik lietuviskai – sakė, norės, kad padėtume jiems kažką paaiškinti:)

Barselona… Pagaliau!

Čia toks naminis hostelis senamiestyje, taip jauku ir šilta… Šiuo metu darbininkai krapšto sniegą nuo stogo terasos, o savininkė laksto pirmyn – atgal ir tikrina, ar nieks neišeina į kiemelį – sako, tie darbininkai gali ką nors ant galvos užmesti :)
Vakar nuo ankstaus ryto dukart skridom (Kaunas – Briuselis ir Briuselis – Barselona), o tarp skrydžių bastėmės po Briuselį. Visa bėda, kad to bastymosi buvo nedaug, nes nuo oro uosto iki miesto kelios valandos kelio autobusu. Bet pamatem sisiojantį berniuką, pasivaikščiojom po senamiestį… O visų smagiausia buvo kelionė autobusu į miestą, nes iš Kauno skridom kartu su Aidijos choru – ir jie mus mielai priėmė į autobusą, kuris juos vežė iki viešbučio – beveik iki pat miesto centro. Buvo smagu paplepėti su klasiokais, su kuriais mokiausi pradinėse klasėse:)
Na, o paskui – vėlus skrydis į Barseloną, vėl autobusas į miestą, naktinė Barselona ir viešbučio ieškojimas be žemėlapio… Turėjau viešbučio laišką su paaiškinimais, kaip juos rasti – kur įlipti metro, kur išlipti, kur eiti… Deja deja, naktį metro neveikia, bet pasiklausdamos naktinių šlavėjų ar iš baro einančių tipų, pagal metro stoteles ir intuiciją, viešbutuką (be iškabos) radom:)
Na ką, jau eisim į miestą, iki visiems, Aistė jau stovi už nugaros ir sako – einam:)
Ciao!

Įamžintos akimirkos Brėmenas-Maljorka

 Puslapis 4 iš 17  « Pirmas  ... « 2  3  4  5  6 » ...  Paskutinis »